Sutarčių galia ir forma
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys gali nustatyti, kad sutartis turi atgalinio veikimo galią, t.y. gali nustatyti, kad ji taikoma ir iki sutarties sudarymo atsiradusiems santykiams. Sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą.
Kai viena sutarties šalis miršta ar yra likviduojama, šios šalies iš sutarties atsiradusios teisės ir pareigos pereina jos įpėdiniams arba teisių perėmėjams, jeigu tai įmanoma pagal sutarties prigimtį, įstatymus ar sutartį.
Sutarties forma - tai išorinis suderintos sutarties šalių valios išreiškimo būdas. Civilinis kodeksas numato, kad sutarties šalys savo valią gali išreikšti:
1) žodžiu;
2) raštu (paprasta arba notarine forma);
3) konkliudentinias (apsisprendimo) veiksmais.
Žodinė sandorių forma gali būti taikoma tais atvejais, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės sutarties formos. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja
įstatymui ar sutarčiai. Sutartys, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodine forma, gali būti sudaromi taip pat ir rašytine forma. Konkliudentiniais (apsisprendimo) veiksmais yra vadinami veiksmai, iš kurių matyti asmens valia sudaryti sutartį. Tokiais veiksmais gali būti prekių iš parduotuvės lentynų paėmimas ir atsinešimas prie kasos ir pan. Konkliudentiniais veiksmais sutartys gali būti sudaromos tik tokiais atvejais, kai įstatymai nenumato privalomos sutarčių formos. Rašytinės formos sutartys sudaromos surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sutarčių šalių, arba apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduodami telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais galiniais telekomunikacijų įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Jeigu sandoris yra sudarytas panaudojant galinius telekomunikacijų įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti.
Šalys susitarimu gali nustatyti papildomus rašytinės sandorio formos reikalavimus (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas irt.t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Paprasta rašytine forma turi būti sudaromos tokios sutartys:
1) fizinių asmenų sutartys, kai sutarties suma sutarties sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sutartis, kurios yra įvykdomos sudarymo metu;
2) juridinių asmenų steigimo sutartys;
3) prekių pirkimo-pardavimo sutartys išsimokėtinai;
4) draudimo sutartys;
5) arbitražiniai susitarimai;
6) kilnojamojo daikto nuomos ilgesniam nei vienerių metų terminui sutartys;
7) preliminarios sutartys;
8) asmens išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartys;
9) taikos sutartys;
10) kitos sutartys, kurioms LR CK ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą.
Rašytine notarine forma turi būti sudaromos:
1) daiktinių teisių j nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sutartys;
2) vedybų sutartys.
Notarine forma gali būti sudaromos ir sutartys, kurioms sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.
Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sutarčių teisinę registraciją. Tokiu atveju šalims sutartis galioja, nors ir nėra privalomai įregistruota. Salių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sutarties įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus tuos atvejus, kai Civilinis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties įregistravimo. Neįregistravusios sutarties šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.