Šokoladas
Iš trijų puikiųjų pramoginių nealkoholinių pasaulio gėrimų – arbatos, kavos ir šokolado – šokoladas turi garbiausią istoriją, nes vartojamas mažiausiai 26 amžius. Jis gaminamas iš kakavos augalo (Theobroma cacao), ištįsusio atžalyno medžio, augančio Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, sėklų.
Pagrindiniai šokolado gamybos etapai iš esmės visur tie patys:
1) didelių sėklų ankščių surinkimas;
2) kakavos pupelių paskleidimas, kad vyktų fermentacija, kai pupeles supantis minkštimas pavirsta į alkoholį ir išbėga;
3) pupelių apvalymas ir skrudinimas;
4)jų vėtymas atskiriant nereikalingus lukštus;
5) malimas, dažniausiai dar ir kaitinant.
Tik po fermentacijos, vėtymo ir malimo ši sudėtinga medžiaga (ji turi per 500 cheminių sudedamųjų dalių) įgauna šokolado skonį.
Lieka neįmintos mįslės, kaip buvo pirmą kartą atrastas sudėtingas šokolado gamybos procesas, kada ir kur tai įvyko. Negalime atsakyti į pirmąjį klausimą, tačiau netiesioginiai, iš dalies lingvistiniai faktai nurodo Meksikos įlankos pajūrio olmekų civilizaciją, klestėjusią apie 1500-400 pr. Kr. Iš olmekų, rodos, šios žinios paplito tarp jų kultūros paveldėtojų, iki klasikinių pietrytinės Meksikos ir Centrinės Amerikos majų. Yra patikimų duomenų, kad majai šokoladą vartojo jau 600 pr. Kr.: chemiškai ištyrus nuosėdas, išlikusias ąsotyje su snapeliu iš Belizo, rasta teobromino, šokoladui būdingos alkaloidinės stimuliuojamosios medžiagos.
Iš klasikinės majų civilizacijos karalysčių laikotarpio (250-900 po Kr.) apstu archeologinių ir vaizdinių liudijimų apie šokolado gėrimo vartojimą, plačiai paplitusį tarp elito klasių – valdovų, jų dvariškių ir sekėjų. Pupeles sumalus trintuvėje, vadinamoje metate, gauta šokolado tyrė – kurią šiuolaikiniai gamintojai vadina „trinta kakava” – būdavo maišoma su vandeniu ir kartais su prieskoniais, pavyzdžiui, vanile arba aitriaisiais pipirais. Norėdamas sukurti taip geidžiamus putėsius, valgomus su šaukštu, šokolado gamintojas iš aukštai pilstydavo gėrimą iš vieno cilindrinio indo į kitą. Pats gėrimas būdavo gurkšno-jamas iš dubenėlių, išskobtų iš moliūgo.
Atrodo, šis gėrimas buvo geriamas labai ceremoningai, ypatingomis progomis: diplomatiniuose susitikimuose, priimant duoklę, per elito santuokines derybas ir panašiais atvejais. Jau patys dailiai išpuošti keraminiai gėrimo indai buvo trokštami mainų daiktai: ant jų būdavo ritualiniai tekstai, aprašantys gėrimą ir nurodantys keramikos meistro bei jo globėjo (indo savininko) vardus.
Kai actekai iš šiaurės vakarų pirmą kartą, maždaug 1300 po Kr., atvyko į centrinę Meksiką, jie buvo pusiau barbarai, tačiau greitai perėmė kultūrą iš ten gyvenusių civilizacijų. Vienas šių naujųjų elementų buvo šokoladas, bet kadangi kakavmedis auga šilto klimato sąlygomis, jiems teko įsivežti kakavos pupeles iš Centrinės Amerikos žemumų. Kai ispanai 1519 įsiveržė į actekų imperiją, jie rado šį gėrimą plačiai paplitusį tarp karaliaus šeimos narių ir diduomenės, tarp pirklių ir karių, tačiau draudžiamą prasčiokams.
Be to, ispanai pamatė, jog Jukatano actekų ir majų visuomenėse pačios kakavos pupelės turi didelę piniginę vertę ir naudojamos kaip smulkūs pinigai biurokratijos narių atlyginimams. Iš pradžių tas gėrimas konkistadorams kėlė pasibjaurėjimą, tačiau kai jie padarė jį priimtinesnį europiečių skoniui: pridėdavo nendrių cukraus (jau tapusio įprastu Senajame pasaulyje) ir patiekdavo jį karštą, o ne kambario temperatūros, patys tapo nepataisomi „šokoladoholikai”.
XVI a. pabaigoje šokolado gėrimas pateko į Ispanijos karaliaus dvarą, o iš ten galų gale paplito po visą Europą. Iki Prancūzų revoliucijos XVIII a. pabaigoje ir jos padarinių katalikiškose Europos šalyse jį vartojo beveik išimtinai aristokratija ir aukštoji dvasininkija. Tačiau 1828 m. olandų konditeris Coenraadas Van Houtenas užpatentavo procesą riebalams, arba „kakavos sviestui”, pašalinti iš kakavos tyrės; gautus miltelius buvo galima sulieti į kietas šokolado plyteles, naudoti kaip aptepus arba, sumaišytus su vandeniu, gerti kaip „kakavą” – tik mažai primenančią tradicinį mūsų laikų gėrimą. Tokių gamybininkų kaip Cadbury ir Fry Anglijoje rankose šokoladas ir kakavos milteliai netrukus tapo labai pelningu verslu. Šveicarų išrastas pieninis šokoladas buvo dar vienas žingsnis buvusį aristokratų gėrimą paverčiant plačiajai visuomenei prieinamu gardėsiu.
Kitas: alaus mašina