Negaliojančios sutartys
Kiekvienos sutarties būtini galiojimo elementai yra:
1) subjektai;
2) subjektų valia;
3) subjektų valios išreiškimas, atitinkantis jų valią;
4) tinkama subjektų valios išreiškimo forma.
Nors vieno iš šių elementų nebuvimas daro sutartį negaliojančią. Sutarties subjektai - fiziniai asmenys – turi būti veiksnūs, o juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą veiksnumą. Prie sutarčių, turinčių subjektų trūkumų, priskiriamos:
1) juridinio asmens teisnumui prieštaraujančios sutartys;
2) neveiksnaus fizinio asmens sudarytos sutartys;
3) alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudarytos sutartys;
4) nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarytos sutartys;
Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančiomis sutartimis vadinamos:
1) privataus juridinio asmens valdymo organų sudarytos sutartys, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją;
2) privataus juridinio asmens valdymo organų sudarytos sutartys, prieštaraujančios juridinio asmens tikslams. Tokia sutartis gali būti pripažinta negaliojančia tik tuo atveju, kai kita sutarties šalis veikė nesąžiningai, t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tokia sutartis prieštarauja juridinio asmens tikslams. Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas pagrindas kitos šalies nesąžiningumui įrodyti;
3) viešųjų juridinių asmenų sudarytos sutartys, prieštaraujančios jų veiklos tikslams. Tokios sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis, nepaisant kitos šalies sąžiningumo.
Ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti pats juridinis asmuo, jo steigėjas, steigėjai, juridinio asmens dalyvis (dalyviai). Būtina atkreipti dėmesį, kad kita sandorio šalis negali pateikti ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Neveiksnaus fizinio asmens sudarytomis sutartimis vadinamos:
1) nepilnamečio iki keturiolikos metų sudarytos sutartys, išskyrus smulkias buitines sutartis;
2) fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos ir silpnaprotystės, sudarytos sutartys.
Ieškinius dėl tokių sutarčių negaliojimo gali pareikšti neveiksnaus asmens atstovai pagal įstatymą ir prokuroras. Jeigu sutartis neveiksniam asmeniui yra naudinga, jo atstovas sandorį gali patvirtinti.
Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiauiančio fizinio asmens sudarytos sutartys yra pripažįstamos negaliojančiomis, jeigu yra šios trys sąlygos:
1) sutartį sudariusio asmens veiksnumas yra apribotas;
2) sutartis sudaryta be rūpintojo sutikimo;
3) sutartis sudaryta dėl turto ar daiktinės teisės perleidimo, išskyrus smulkius buitinius sandorius.
Tokios sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį. Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sutartį ir po to, kai ji sudaryta, jeigu sutartis yra naudinga asmeniui, kurio veiksnumas apribotas.
Nepilnamečiu nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sudarytos sutartys negalioja, jeigu jos yra sudarytos be tėvų ar rūpintojų sutikimo, išskyrus sutartis, kurias nepilnametis turi teisę sudaryti savarankiškai. Tokios sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis pagal tėvų ar rūpintojų ieškinį. Tėvai arba rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sutartį ir po to, kai ji sudaryta, jeigu sutartis yra naudinga nepilnamečiui.
Sutartimis su valios trūkumais vadinamos tokios sutartys, kai tikroji sutarties subjektų valia neatitinka sutartyje išreikštos valios. Prie šios rūšies sutarčių priskiriamos tokios sutartys:
1) tariamos sutartys;
2) apsimestinės sutartys;
3) savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytos sutartys;
4) dėl suklydimo sudarytos sutartys;
5) dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudarytos sutartys.
Tariama sutartimi vadinama tokia sutartis, kuri sudaryta tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių). Praktikoje tokios sutartys dažnai sudaromos neteisėtiems tikslams. Pavyzdžiui, asmuo, siekdamas išvengti turto konfiskacijos bausmės, sudaro dovanojimo, pirkimo-pardavimo sutartis su kitais asmenimis, visiškai nesiekdamas sutartyje numatytų teisinių pasekmių.
Apsimestinėmis sutartimis yra vadinamos sutartys, kurios sudaromos kitiems sandoriams pridengti. Apsimestine sutartimi, kaip ir tariama, nesiekiama sukurti joje numatytų teisinių pasekmių. Tačiau apsimestine sutartimi subjektai pridengia kitą sandorį, pagal kurį jie susikuria tam tikrų teisių ir pareigų. Apsimestinės sutarties atveju galioja sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje.
Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytomis sutartimis vadinamos sutartys, kurias sudarė veiksnus fizinis asmuo, bet sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokių sutarčių atveju asmuo išreiškia valią, neatitinkančią jo vidinės valios. Tokia būsena asmeniui gali atsirasti dėl nervinio sukrėtimo, ligos, išgąsčio, girtumo ir panašiai. Šiuo atveju nėra svarbu, ar asmuo į tokią būseną pateko dėl savo kaltės ar ne. Sutartis gali buti pripažinta negaliojančia pagal šio asmens ieškinį.
Dėl suklydimo sudarytomis sutartimis vadinamos tokios sutartys, kai subjektas sutarties sudarymo metu darė klaidingas prielaidas apie
egzistavusius esminius sutarties faktus. Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia pagal suklydusios sutarties šalies ieškinį.
Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkiu aplinkybių sudarytos sutartys gali būti pripažintos negaliojančiomis,
jeigu jos buvo sudarytos labai nenaudingomis sąlygomis, pagal nukentėjusiosios šalies ieškinį.
Norint asmens veiką pripažinti realiu grasinimu, būtinos šios sąlygos:
1) kita sandorio šalis arba trečiasis asmuo atlieka neteisėtus arba nepateisinamus veiksmus;
2) veiksmai yra nukreipti prieš sandorio šalį, jos tėvus, vaikus, sutuoktinį, senelius, vaikaičius arba kitus artimus šalies giminaičius, jų turtą ar reputaciją;
3) yra pagrindo manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai;
4) šaliai nelieka kitos protingumo kriterijų atitinkančios išeities kaip tik sudaryti sutartį.
Apgaulė yra tyčinis kito asmens suklaidinimas. Apgaule yra laikomas ir tylėjimas, t.y. aplinkybių, kurias žinodama kita šalis nebūtų sudariusi sutarties, nuslėpimas, jeigu vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai. Sutartimis, turinčiomis valios išreiškimo formos trūkumų, vadinamos sutartys, kurios sudarytos nesilaikant įstatymo nustatytos formos. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kilus ginčui dėl sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais sutartį daro negaliojančią. Jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sutartį, kuriai reikalingas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sutartį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sutartį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sutartį galiojančia. Tokiu atveju sutarties notarine tvarka tvirtinti nebereikia. Įstatymų nustatyto reikalavimo teisiškai įregistruoti sutartį nesilaikymas.