Bent pusė nejudrių žaidimų vietų ploto – smėlio dėžė, lėgo žaidimo aikštelė ir kitos – turi būti apsaugota nuo tiesioginių vidurdienio saulės spindulių. Tai galima padaryti dideliu reguliuojamu skėčiu – grybo ar kitokios formos stogeliu – arba turi kristi medžio ar krūmo šešėlis.

Judresni vaikai mėgsta drąsos išbandymo bei pusiausvyros lai­kymo žaidimus. Vikrumą rodo karstydamiesi laipiojimo sienelėmis, lakstydami labirintais, „gaubliais”, „žirafomis”, pilimis, šakotais ir ver­tikaliai įkastais ar gulsčiais sausų medžių kamienais.

Sumanesni tėveliai iš medžio gali sumeistrauti garvežiukus, lai­velius, slibinus ir kitus stilizuotus jojimo gyvūnus.

Jaunesnio mokyklinio amžiaus (septynerių-keturiolikos metų) vaikams reikia sudėtingesnių baldelių ir didesnės aikštelės, kurioje turėtų būti aukštesnės sūpuoklės, karuselės, laipiojimo ir landžioji-roo sienelės, kūrybinių žaidimų maketų, daugiau vejos žaidimams su kamuoliu, krepšinio stovas, skersinis, sportiniai žiedai, gimnasti­kos lygiagretės, stalo teniso ar badmintono aikštelė.

Mūsų šalies orai būna nepastovūs, todėl reikėtų pastatyti dengtą pavėsinę ar kitokią priedangą, kur nepalankiu oru vaikai galėtų žaisti ramius žaidimus.