Arbata
Arbata – mišinys, sudarytas iš vienos kamelijos rūšies, Camelliasinensis, kilusios iš Kinijos, lapų ir žiedpumpurių. Derlių galima pradėti skinti nuo penkerių metų arbatmedžio; jo eksploataciją galima dar 25 metus. Cheminiu atžvilgiu arbata daug paprastesnė už šokoladą; ji stimuliuoja dėl joje esančio kofeino, bet turi ir didelį procentą tanino rūgšties.
Arbatos gėrimo kilmė neaiški, o žinios apie ją labiau mitologinės nei istorinės. Pasak vieno, neabejotinai apokrifinio pasakojimo, gerąsias arbatos savybes maždaug prieš penkis tūkstančius metų atrado Kinijos imperatorius, kai į verdančio vandens puodą įkrito keli lapai nuo šalia augančio laukinio arbatmedžio.
Remiantis patikimesniais istoriniais šaltiniais, tikėtina, jog arbatos ištakų reikia ieškoti Sičuano provincijoje, pietvakarinėje Kinijoje valdant Chanų dinastijai (206 pr. Kr.-220 po Kr.). Iš ten arbatos gėrimas palengva paplito po visą Kiniją, bet į šiaurę atkeliavo daug vėliau, Tangų dinastijos laikais (618-907 po Kr.).
Tangų dinastija buvo naujovių diegimo ir eklektizmo, įvairialypės užsienio įtakos metas. Arbata ir iš jos gaminamas gėrimas buvo vartojami keliais pavidalais: sudžiovinti lapai būdavo parduodami natūralūs arba presuoti, arba kaip milteliai ir galėdavo būti pagardinami imbieru arba mandarino žieve. Šių laikų grynos arbatos mėgėjai būtų pašiurpinti, tačiau Tangų arbatos entuziastai ją gerdavo net su kaimaku, sutirštinta grietine. Arbatos gėrimo ceremonija buvo pradėta Tangų Kinijoje, o iš ten, tikriausiai budistų vienuolių, nugabenta į Japoniją.
Yra penkios kiniškos arbatos rūšys:
• Žalioji arbata, t. y. nefermentuoti, išdžiovinti lapai. Iš žaliosios sukurtos pačios geriausios arbatos markės; pažymėtina Dragon Well, kurią buvo pamėgęs imperatoriaus dvaras.
• Juodoji arbata (kinų priskiriama „raudonosios” klasei) prieš karštą džiovinimą fermentuojama. Ši arbata labiau mėgstama Vakaruose – nuo tada, kai toks paprotys ir pati arbata pasklido Europoje.
• Ulongo arbata – tik iš dalies fermentuota.
• Presuota arbata, gaminama eksportuoti nekiniškoms mažumoms ir kitoms Vidinės Azijos šalims, pavyzdžiui, Mongolijai ir Tibetui (kur ji naudojama net sriubai virti), ir Rusijai.
• Aromatizuota arbata, paskaninta tokių augalų kaip jazminai, gardenijos ir magnolijos žiedais.
Iš Kinijos arbatos auginimas išplito į Japoniją, Javą, Indiją ir Šri Lanką. Europoje arbatos gėrimas prigijo tik XVII a. pradžioje, kai ją pradėjo importuoti Olandijos Ost Indijos bendrovė. Kadangi iš pradžių arbata buvo labai brangi, tik XVIII a. ji ėmė populiarumu varžytis su šokoladu bei kava ir net juos aplenkti.
Kitas: naminis alus